APIE DANTŲ IMPLANTUS

Žandikaulių kaulinio audinio fiziologiniai ir patologiniai distrofiniai pokyčiai
 

Žmogaus žandikaulių struktūra ir patofiziologiniai kaulinio ir aplinkinių audinių procesai yra glaudžiai susiję ne tik su amžiniais pakitimais, tačiau ir su kramtymo funkcija. Jei žmogus turi dantis ir kramtymo raumenų jėga per juos ir periodontą yra perduodama kaului, atsiranda amžiniai kaulo distrofiniai pokyčiai. Tačiau gali būti ir patologinė žandikaulių atrofija. Netekus dantų, žandikaulių kaulinis audinys visiškai neatlieka savo funkcijos. Netekus kramtymo jėgos, mažėja procentinė kaulo masė dėl vyraujančios rezorbcijos, plonėja žievinis sluoksnis, atsiranda osteoporozė. Galiausiai prasideda žandikaulių alveolinių ataugų atrofija. Šie procesai ypač išryškėja esant bedančiams žandikauliams. Pasikeičia žandikaulių forma, apatinio žandikaulio kūno ir šakos kampas, prasideda raumenų atrofija. Tai turi įtakos žmogaus veido konfigūracijai, nes dėl sankandos aukščio, sumažėjus raumenų tonusui, veide atsiranda raukšlės, žmogus atrodo senas. Žandikaulių arba tik alveolinių ataugų defektai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių – tai yra dėl traumų, uždegiminių procesų, navikų. Nevisavertis danties funkcionavimas dėl vietinio periodonto uždegimo taip pat skatina žandikaulio alveolinės ataugos atrofiją.

Dantų implantacija

Istorija

Dantų implantai yra dantų formą ir funkciją imituojančios konstrukcijos tvirtinamos žandikaulyje buvusio danties vietoje. Dantų implantų paskirtis yra atlaikyti kramtymo jėgas bei paskirstyti jas saugiai ir efektyviai į aplink esantį žandikaulį. Pastaruoju metu, kai jau yra pasiekiamas ilgalaikis dantų implantų funkcionavimo rezultatas, dantų implantams yra keliami papildomi reikalavimai: atstatyti paciento fonetikos funkciją ir pasiekti gerą estetinį rezultatą.

Dantų implantacija yra ne naujas gydymo metodas. Vienam iš anksčiausių žinomų gydymo pavyzdžių, rastų senovės Egipte, yra apie 5000 metų. 1931 metais archeologai Hondūre tirdami Majų civilizacijos palikimą, išlikusį nuo 600 mūsų eros metų) surado apatinio žandikaulio fragmentą, priklausiusį jaunai Majų moteriai (Ring M.E. 1985). Žandikaulyje trūko trijų kandžių, kurie buvo pakeisti išdrožtais kiaukutų implantais. Apie keturis dešimtmečius archeologai manė, jog implantai buvo įstatyti moteriai mirus, laidojimo apeigų metu, kaip tai buvo darome senovės Egipte. Tačiau 1970 metais Brazilijos dantų akademijos profesorius Amadeo Bobbio radiografijos metodu nustatė kompaktinio kaulo susiformavimą aplink implantus ir tai leido padaryti išvadą, kad implantai buvo įdėti moteriai esant gyvai. Vėliau buvo rasta ir daugiau įrodymų, jog buvo bandoma atlikti dantų implantaciją naudojant dramblio kaulo ar medinius implantus.

Tačiau lūžis dantų implantacijoje įvyko tik 1952 metais, kai švedų mokslininkas chirurgas ortopedas P I Brånemark pradėjo tyrinėti kaulo gijimą ir regeneraciją. 1965 metais Brånemark dirbdamas Geteborgo universiteto anatomijos profesoriumi įdėjo pirmą titaninį dantų implantą savanoriui pacientui iš Švedijos Gösta Larrson. Nuo to laiko buvo paskelbta daug mokslinių straipsnių apie dantų implantų tyrimus. Nuo 1978 metų dantų implantai buvo pradėti gaminti komerciniu būdu. Šiuo metu yra žinoma daugiau nei 200 firmų gaminančių dantų implantus.

Dantų implantai

Šiuo metu plačiausiai naudojami danties šaknies formos implantai, kurie gali būti cilindriniai arba sraigtiniai, o taip pat perforuoti, ištisiniai, suspausti, tuščiaviduriai ir panašiai. Geriausi rezultatai pasiekti naudojant srieginius implantus (1 pav.).

1 pav. Danties šaknies formos srieginiai implantai

Šių implantų matmenys ir forma yra artimiausi danties šakniai. Žandikaulyje išgręžus ertmę, šie implantai įsukami į kaulą. Dėl sriegio esančio implanto paviršiuje, implantas įsiveržia į kaulą ir yra išgaunamas geras mechaninis stabilumas. Sriegis yra toje dalyje, kuri sukama į kaulą. Srieginiai implantai gali būti naudojami įvairaus dydžio dantų lankų defektų atstatymui bei nuimamų protezų fiksacijos pagerinimui.

Ar aš esu tinkamas kandidatas dantų implantacijai?

Dantų implantai vis dėlto nėra tinkami kiekvienam. Kadangi norint įtvirtinti į kaulą dantų implantus reikalinga chirurginė intervencija, pacientas turi būti pakankamai sveikas, turėti sveikas dantenas, turi būti pakankami žandikaulio matmenys, pacientas turi laikytis burnos higienos reikalavimų ir reguliariai lankytis kontroliniams patikrinimams. Jeigu Jūs apsisprendėte dantų implantacijai, gydytojas odontologas Jus nuodugniai ištirs, kad būtų aišku ar tinkate šiai procedūrai.

Indikacijos ir kontraindikacijos dantų implantacijai

Dantų implantai yra indikuotini įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau su viena išlyga: jauname amžiuje, kol auga žandikauliai, rekomenduojama taikyti gydymą implantais tik ortodontinio gydymo tikslu. Dantų implantai ypač rekomenduojami bedančiams arba turintiems dalinius dantų lanko defektus pacientams, kurie dėl kokių nors priežasčių negali arba nenori dėvėti nuimamų protezų. Taip pat implantai yra rekomenduojami pacientams, kurie turi dalinius lanko defektus, tačiau nenori nupreparuoti gretimų dantų ir atstatyti dantų lako defektus fiksuotais protezais. Pastaruoju metu sraigtiniai implantai vis dažniau naudojami netekus pavienių dantų, ypač estetinėje zonoje.

Kontraindikacijos dantų implantacijai yra skirstomos į absoliučias ir sąlygines bei bendrines ir vietines.

Absoliučios kontraindikacijos:

a) bendros: prieš tai buvusi radioterapija, kontroliuojamas 2 tipo cukrinis diabetas, laikini kraujotakos sutrikimai sukelti medikamentų, gausus rūkymas, žalingi įpročiai.

b) vietinės: netinkama žandikaulių anatomija, mažas kaulo tankis, negydomas periodontitas, smilkinio-apatinio žandikaulio sąnario ligos, cistos, šaknys, kiti lokalūs infekcijos židiniai.