Prisijungimo vardas
Slaptažodis
Pamiršote slaptažodį?
Tapk nariu
 

Informaciniai rėmėjai

 



Apžvalga! 2012-04-10   Momentinė implantacija – rizika, ar privalumas?

 

Momentinė implantacija – rizika, ar privalumas?




Parengė Algirdas Puišys, Tomas Linkevičius, Eglė Vindašiūtė, Natalja Maslova, Simonas Grybauskas.
Vilniaus implantologijos centras, Vilniaus mokslo grupė.

Dantų implantai odontologijoje naudojami jau virš 40 metų. Per šį laikotarpį keitėsi tiek techniniai implantų parametrai, sąlygojantys geresnę integraciją į kaulą, patikimesnes protezavimo konstrukcijas, tiek gydymo metodikos. Šiandiena, remiantis svariais moksliniais tyrimais, manoma, jog implantų prigijimas turi įvykti daugiau nei 95% atvejų, o ilgalaikis funkcionavimas po 10 metų siekti 90%.
Gydytojas turi priimti labai daug sprendimų gydymo eigoje. Ypatingai galvojant apie implantavimo laiką. Tai ir norėtume panagrinėti šiame straipsnyje.
Implantacija pagal laiką skirstoma į:
• Momentinę – iškart po danties pašalinimo
• Ankstyvą – praėjus 4 - 8 savaitėms
• Vėlyvą – praėjus 3 ir daugiau mėnesių
Pacientai dažniausiai reikalauja greito gydymo. Taikant skirtingus metodus ir siekiant labiau įtikti pacientams, gydytojas gali suklysti besirinkdamas, kada sriegti implantą po danties pašalinimo.
Kaip nepasimesti tarp metodikų įvairumo? Kaip užtikrinti, kad būtų pirmiausia atsižvelgiama į dantenų ir kaulo gijimo fiziologiją, o ne į pacientų reikalavimus? Nesiginčijama, jog momentinė implantacija turi daug privalumų – viskas atliekama vienos operacijos metu – danties pašalinimas ir implantacija, dažnai nedaromas pjūvis, nėra patinimo, minimalus skausmas. Tačiau ne visuomet gaunamas pats tinkamiausias rezultatas.
Panagrinėjus mokslinę literatūrą, galime padaryti išvadą, jog implantų funkcionavimas 5 -10 metų bėgyje, įsriegus jį iškart po rovimo, ar po pilno alveolės kaulo sugijimo įprastiniu metodu, yra vienodas, siekia > 95%. Tačiau skiriasi estetinis rezultatas. Būtent su momentine implantacija yra siejama didesnis dantenų atsitraukimas ties implantu. Kartais gaunamas nepageidautinas rezultatas (atsidengęs implantas po momentinės implantacijos, žr. 1 pav.). 
1 pav.

Tai yra todėl, jog esant plonam skruostiniam kaului, po danties ištraukimo, jis sutirpsta, vertikalus aukštis sumažėja 2 - 3 mm.
Taip pat reikia paminėti, jog labai svarbu atsižvelgti ir į anatominę sritį, kur sriegiami implantai.
Toliau norėtume apžvelgti tris klinikinius atvejus priekinių dantų, kaplių ir krūminių dantų srityje bei paanalizuoti, kada tikrai galima tai atlikti, o kada geriau neskubėti.

I klinikinis atvejis – centrinis kandis

Pacientė kreipėsi dėl 11 d. horizontalaus šaknies lūžio (2 pav.). 
2 pav.

Įvertinus radiologiškai ir kliniškai, buvo nuspręsta dantį šalinti ir sriegti iškart implantą, kadangi priekinė kaulo sienelė buvo > 2 mm storio (3 pav.). 
3 pav.

Suformuota ložė ir įsriegtas implantas (4 pav.). 
4 pav.

Vaizdas iš kandamojo paviršiaus, matyti stora skruostinė siena ir storos dantenos (5 pav.).
5 pav.

Kadangi stabilumas > 35 N/cm, galima tokį implantą iškart protezuoti laikinu protezu neapkraunant jo. Imamas atspaudas laikinam vainikėliui gaminti (6 pav.).
6 pav.

Laikinas vainikėlis ant implanto (7 pav.).
7 pav.

Prieš nuolatinį protezavimą (8 pav.).
8 pav.

1 metai po protezavimo. Stebimas stabilus dantenų kontūras (9 pav.).
9 pav.

Radiologinė nuotrauka (10 pav.).
10 pav.

II klinikinis atvejis – viršutinis kaplys

15 d. buvo netinkamas protezavimui, ėduonies pažeidimas po kaištiniu įklotu (11 pav.).
11 pav.

Atraumatiškai pašalintas dantis (12 pav.).
12 pav.

Įsriegtas dantų implantas (13 pav.).
13 pav.

Vaizdas iš kandamojo paviršiaus (14 pav.).
14 pav.

Uždėta dantenų formavimo galvutė (15 pav.).
15 pav.

1 metai po protezavimo (16 pav.).
16 pav.

Kompiuterinė tomografija, 1 metai po protezavimo (17 pav.).
17 pav.

III klinikinis atvejis – krūminis dantis

36 d. likusi šaknis, protezavimui netinkama (18 pav.).
18 pav.

Visiškai atraumatiškai pašalinta šaknis (19 pav.).
19 pav.

Iškart įsriegtas implantas (20 pav.).
20 pav.

Vaizdas iš kandamojo paviršiaus (21 pav.).
21 pav.

Po 3 mėn. (22 pav.).
22 pav.

1 metai po protezavimo (23 pav.).
23 pav.

Radiloginė nuotrauka (24 pav.).
24 pav.

Rodant ir analizuojant tokius atvejus, galima labai spekuliuoti momentiniu implantavimu, sakant, jog tai – vienintelis naujoviškas būdas, kitoks, nei ankstesni, leidžiantis pasiekti labai gerus rezultatus. Jei panagrinėsime atidžiau, pirmame klinikiniame atvejyje buvo sriegtas implantas priekinių dantų srityje. Ji yra ypatingai pavojinga implantuoti iškart, norint užtikrinti prognozuojamą estetinį rezultatą, kadangi, kaip jau minėta, vykstant kaulo persimodeliavimui, nutirpsta skruostinio kaulo sienelė. Tik tuo atveju, kuomet skruostinė kaulo sienelė yra storesne nei 2 mm ir yra storas dantenų biotipas, galima sriegti implantą iškart ir jaustis saugiai dėl būsimo estetinio rezultato. Bėda ta, jog tokių pacientų pagal tyrimus yra ne daugiau 10%. Tai apie išvadą, kaip dažnai galima saugiai naudoti šį metodą galima net ir nešnekėti.
Antras atvejis – prieškrūminis (kaplys) dantis. Čia jau galima jaustis tikrai saugiau. Pirma, tolstant nuo vidurio linijos estetika tampa mažiau svarbi, antra, dantenų kontūras ne taip išreikštas, trečia, prieškrūminis dantis  ovalo formos, ketvirta, skruostinė sienelė dažnai storesnė. Visi šie dalykai leidžia lengviau atraumatiškai išrauti dantį, lengviau gauti pirminį stabilumą, įsriegus implantą lieka nedideli tarpai tarp implanto ir kaulo sienelės, užsipildę krešuliu jie labai greitai sugyja. Estetinis rezultatas visuomet bus geras, ar bent nuspėjamas.
Trečias atvejis – krūminis dantis. Čia yra keli pastebėjimai. Pirma, implantuoti krūminių dantų srityje iškart po danties rovimo sunku dėl dantų anatomijos. Jei danties šaknys yra arti viena kitos, horizontaliai neliks kaulo, kur galėtų fiksuotis implantas, o prie plonos skruostinės sienos liestis negali, ji tiesiog gali nutirpti. Lygiai taip pat ir į gylį – jei arti bus sinuso dugnas, arba apatinis alveolinis nervas, neįmanoma bus gauti pirminio implanto stabilumo. T.y. jei nėra fiziškai vietos kur įdėti implantą, tai nėra. Jei šaknys plonos, diverguojančios, iki anatominių struktūrų lieka dar apie 5 mm, tada implantacija bus nuspėjama ir saugi.
Reziumuojant galima pasakyti, kad momentinė implantacija turi daug pranašumų ir yra labai tinkamas metodas priekinių dantų srityje kai skruostinė kaulo sienelė yra > 2mm ir yra storas dantenų biotipas, kaplių srityje – visuomet, nebent būtų apribojimai dėl arti esančių sinusų ar apatinio alveolinio nervo. Krūminių dantų srityje – kuomet  įmanoma gauti pirminį implanto stabilumą t.y. yra kur įsriegti implantą.
Todėl atsakant į klausimą, momentinė implantacija rizika, ar privalumas, galima sakyti – privalumas, kuomet nėra rizikos.
« Atgal


© 2008 Baltic Osseointegration Academy | Created by JUZIS COM